01 Lap TURTAS – JO SIELOJE
A-Zet 2004 Lapkritis
Snieguolė Pilypienė
,,KARALIŠKO TIGRO“ ODOS IR KAILIO SALONO SAVININKAS MEČISLOVAS SUBELIS NESLEPIA ILGAI IEŠKOJĘS SAVO VERSLO. TADA, PIRMĄ KARTĄ PRISILIETĘS PRIE AUDINĖS KAILIO, NEGALVOJO, KAD PO KIEK LAIKO TURĖS SAVO PARDUOTUVĘ. DABAR JI LABIAU PRIMENA NUOLAT VEIKIANČIĄ PARYŽIAUS-MILANO ODOS IR KAILIO DIRBINIŲ PARODĄ.
DOSJĖ
Gimimo data
1958 03 08
Zodiako ženklas
Pagal žinomą astrologą Pavelą Globą: ,,Žuvis, pereinanti į Ožiaragį“. Aiškinama, kad antrosios gyvenimo pusės link įgyjama daugiau Žemės ženklo savybių.
Darbo vieta
Pasažas ,,Pas Juozapą“.
Šeiminė padėtis
Išsituokęs.
Karjera
• Baigęs tuometinį Vilniaus technologijos technikumą raudonu diplomu, įgijo statybinių medžiagų pramonės mašinų ir įrengimų specialybę;
studijavo Vilniaus inžineriniame statybos institute automobilių transportą ir ekonomiką;
• Pradėjo dirbti Vilniaus kuro aparatūros gamykloje eiliniu darbuotoju;
netrukus Tyrinėjimų institute (pne Kuro aparatūros gamyklos) — konstruktoriumi;
paskui — vyriausiuoju meistru (vidutinės grandies vadovu) tos pačios gamyklos ceche.
Saviveikla
Grojo ir dainavo gamyklos estradiniame ansamblyje. Gastroliavo po Lietuvą ir buvusias SSRS Respublikas. Vietoj poilsio dienų ,,kalė“ pinigus grodamas pobūviuose.
VERSLAS
,,Kai ,,sustreikavo“ balso stygos, nutariau, kad laikas keisti amatą. Iš pradžių maniau, jog Dievas mane nubaudė. Tik gerokai vėliau supratau, kad tai buvo jo dovana, nes jis nurodė man visai kitą gyvenimo kelią.
Tada buvo vadinamojo laukinio kapitalizmo pradžia. Galima buvo uždirbti didelius pinigus iš karto, bet neretai turėjai nusižengti savo sąžinei ir padorumui. Man tas nepriimtina. Priešingai, mane piktina tie žmonės, kurie lipa per kitų galvas.
Iš pradžių važinėjau į demokratinę Vokietiją, Čekoslovakiją, Jugoslaviją. Ten ką nors parduodi, ką nors nuperki. Atsiveždavau prekių, mūsų šalyje turėjusių didžiulę paklausą. Buvo ir Gariūnų kelias. Nors tada buvau sulaukęs ir kitokių, su ypač dideliais pinigais susijusių pasiūlymų, kurių atsisakiau, nes jie man pasirodė labai rizikingi ir nesąžiningi.
Priešpaskutinis verslo etapas — kelionės į Turkiją, Korėją ir Siriją. Pavyzdžiui, Damaske buvau gal 25 kartus. Daug metų ieškojau savo verslo“.
NUOSAVA PARDUOTUVĖ
,,Prisimenu, kai pirmą kartą glosčiau audinės kailį, nė minties nebuvo, kad kada nors turėsiu nuosavą kailių parduotuvę.
Paskui, kai susikaupė truputėlis pinigų, reikėjo investuoti į ką nors brangesnio. Taip, tarsi savaime, prasidėjo kelias į odos ir kailių imperiją. Nors kokių nors sentimentų iš pradžių jiems nejaučiau. Tiesiog atkakliai ir nuosekliai siekiau tikslo.
Dar po kiek laiko pradėjau galvoti apie parduotuvę, kuri dabar labiau primena nuolat veikiančią Paryžiaus-Milano odos ir kailio dirbinių parodą.
Iš tikrųjų ,,skonis“ tiems daiktams atsirado gal prieš šešerius metų. Tada, kai buvo surengta pirmoji paroda, sulaukusi gerų atsiliepimų. Apie ,,Karališką tigrą“ sužinojo Suomijos, Prancūzijos, Ispanijos, Didžiosios Britanijos, Kanados, Graikijos odos ir kailių gamintojai.
Didžiausias džiaugsmas — kai tavimi pasitiki, nes partneriai labiausiai vertina padorumą. Pirmiausia jie tiki pasakytu žodžiu, o ne antspaudu ir parašu ant sąskaitos faktūros.
Civilizuotam mano verslui — 10 metų“.
ĮVAIZDIS
,,Kodėl ne liūtas, pantera, o karališkas tigras? Todėl, kad liūtai kaip klajokliai — guli ir nieko neveikia per dienų dienas. Arba žiovauja, tingiai apžiūri savo valdas ir daro tvarką. Tuo tarpu 3-4 liūtės medžioja ir atneša jam grobį.
Pantera tapatinama su plėšrumu ir godumu. Man tas žvėris ypač svetimas.
Tigras — kilnus žvėris. Be to, bendrovė įsteigta Tigro metais. Todėl tarsi savaime ,,atsinesė“ ir pavadinimą. Man patinka tigras. Jei su juo gražiai elgsies, galima patampyti ir už ūsų. Jis vienas eina per gyvenimo džiungles ir įveikia kliūtis nelaukdamas pagalbos“.
IDEALISTAS
,,Dažnai žmonės eina į kompromisą su savo sąžine. Vieni vadovaujasi protu, kiti — jausmais. Jei vadovaučiausi vien protu, būčiau kur kas geriau materialiai apsirūpinęs. Manau, kad žmogaus turtas — jo sieloje.
Nuėjęs atitinkamą gyvenimo atkarpą supratau, kad protingi žmonės mokosi visą laiką. Tuo tarpu kvailys sako: ,,Man užtenka“. Ir pradeda mokyti bei auklėti kitus. Gyvenimas — labai sudėtingas mokslas, todėl bet kokią situaciją reikia vertinti teigiamai.
Žmogus ateina ir išeina iš gyvenimo vienas ir tuščiomis rankomis, todėl visa tai, ką uždirbau kaip verslininkas, nelaikau didžiausia vertybe. Man daug vertingesnis dalykas, kuris teikia didžiulį malonumą, — bendravimas su žmonėmis, pažinimas, padorumas, pasitikėjimas, tarpusavio supratimas”.
ŠEIMA IR MOTERIS
,,Vyras šeimoje — stabilumo užtikrintojas. Moteris turi būti jo įkvėpėja ir namų židinio saugotoja. šeima — tai du žmonės. Vaikai išeina ir sukuria savo šeimas. Tik nuo dviejų žmonių priklauso jų tarpusavio santykiai. Daug svarbiau, kad moteris norėtų būti moterimi. Kitaip sakant, grįžusi namo lyderio pozicijas ji turi ,,palikti” už slenksčio. Kiekviena moteris nori jaustis šalia vyro tarsi už tvirtos mūro sienos. Nors neretai taip ir nėra. Ji pradeda ,,naikinti” vyrą tada, kai mėgina jį pranokti šeimoje. Moteris turėtų sudėti ,,ginklus” prieš vyrą, bet sieloje likti nepriklausoma ir laisva. Man atrodo, kad moteris nemoka priiminėti kardinalių sprendimų ir globaliai mąstyti, o gilinasi į smulkmenas. Jai duota šeima ir vaikai. Viena žinoma Lietuvos aktorė sakė: ,,žmogus — tai vyras, o moteris — tai kažkas tarp vyro ir Dievo”. Vadinasi, tas kažkas — aukščiau už vyrą. Pastebėjau, kad dalykiškos, karjeros siekiančios moterys pamažu praranda moteriškajį pradą: švelnumą, subtilumą, užuojautą ir t.t.. Ir pradeda ,,kaupti“ vyriškas savybes: agresyvumą ir valdingumą. Tokia moteris mano, kad ji kyla, o iš tikrųjų krenta. Iš jai duotų debesų ant žemės”.
BUVUSI ŽMONA
,,Mano vaikų motina man — šventovė. Bet, kaip žinia, į tą pačią upę du kartus neįbrisi“.
BŪSIMA ŽMONA
“Turėtų būti žmogus, daugiau gražus ne išore, bet vidumi. Mano moters idealas — mano senelė. Kitaip tariant, tai turėtų būti tiesiog mano antroji pusė”.
NAMAS
“Statau tokį namą, kuriame man ir mano artimiesiems būtų gera gyventi. Vien projekto kūrimas truko trejus metus. Tas namas — tai savęs pratęsimas, nes statau toje žemėje, kurioje yra mano šaknys, kurioje gimiau aš ir mano vaikai”.
GINKLAS
,,Įsigijau prieš 10 metų pistoletą ,,Sigzauer“, bet, ačiū Dievui, neteko jo panaudoti. Ar galėčiau šauti į žmogų? Ne. Dar atskiriu žmogų nuo ne žmogaus. Prisimenu, vaikystėje, norėdamas pagąsdinti, šaudykle netyčia pašoviau zylę. Laidojau ir verkiau. Niekada negalėčiau būti medžiotojas“.
ŽALINGI ĮPROČIAI
,,Anksčiau labai mėgau alų. Kai supratau, kad jis gali tapti mano priešas, nes gerdavau jį kiekvieną dieną, iškeičiau į kitus, rečiau vartojamus, bet tauresnius gėrimus. O kur dar jo ,,dėka” priaugtas svoris?! Tiesa, kurį laiką buvau metęs ir rūkyti. Deja…
Pavyzdžiui, sėdėdamas prie žvakių šviesos mėgstu gerą konjaką. Pobūvyje — viskį arba labai gerą degtinę.
Dar vienas kasdieninis žalingas įprotis — greitas važiavimas automobiliu. Tiesa, stengiuosi važiuoti taip, kad nesukelčiau avarinių situacijų ir niekam netrukdyčiau”.
KOLEKCIONIERIUS
,,Kolekcionuoju alaus bokalus, kurių jau yra apie pusšimtis. Apie kiekvieną iš jų būtų galima papasakoti istoriją. Taip pat jų padovanojo artimi žmonės bei iš kelionių grįžę draugai”.
POMĖGIAI
„Jaunystėje mėgau piešti, kurti eilėraščius. Kai atsiras daugiau laiko, būtinai grįšiu prie seno pomėgio. Kai apninka liūdnos mintys, skambinu gitara. Kartais žuvauju“.
APRANGOS STILIUS
„Jau pagal mano verslą matyti, kad mėgstu natūralius daiktus, nesvarbu, ar tai būtų oda, ar kailis. Labiausiai prie širdies — Versaci stilius. Turiu ne vieną šio dizainerio kostiumą. Mėgstamiausia spalva — amžina klasika: juoda ir balta. Tačiau apskritai kulto iš rūbų nedarau.
Avalynė tokia, į kurią įkišęs koją jautiesi patogiai ir gerai. Iškart galėtum leistis į tolimą kelionę“.
AUTOMOBILIS
,,Važinėju juodos spalvos ,,Volvo S 80″, kurio variklis yra dyzelinis. Pasirinkau jį dėl to, kad yra pripažintas saugiausiu automobiliu. Tas automobilis atitinka mano charakterį“.
MOBILUSIS TELEFONAS
,,Turėjau ,,Nokia“, bet sudaužiau. Kitą pavogė. Bet aš pats žioplys, nes pamiršau uždaryti automobilio dureles. Tad ėjo pro šalį ir pasiėmė… Dabar vėl turiu naują ,,Nokia“.
LAIKRODIS
Juodos spalvos ,,RADO“. Vieną buvau gavęs dovanų, bet supratęs, kad tai — nenuoširdu, sudaužiau ir įsigijau kitą tokį patį. Dabar skaičiuoju savo laiką“.
DOVANOS
,,Daugiau mėgstu dovanoti pats. Ką nors reto ar ypatingo? Geriausia dovana — tai kasdieninis rūpestis tais žmonėmis, kurie tau brangūs. Nesu materialistas, todėl negaliu pasakyti brangios dovanos kainos. Žinau vieną, kad didžiausia dovana, kurią esu gavęs gyvenime, — mano abi dukros“.
VAIKAI
,,Smagu girdėti, kai vaikai didžiuojasi savo tėvais. Todėl tikiu, kad tai, ką duodu savo vaikams dabar, po 6-10 metų grįš su kaupu. Galėsiu didžiuotis, kad tai — mano dukros. Jos — didžiausia mano investicija ir viltis.
Vaikai man buvo, yra ir visada bus. Dukterys pranoko visus mano lūkesčius. Abi gimusios tą pačią dieną ir valandą: birželio 11-tą, 3 valandą nakties.Jas skiria lygiai vieneri metai —1983 ir 1984 m.
Dabar vyresnioji, Agnė, su pagyrimu baigusi Gabijos gimnaziją, Vilniaus universitete studijuoja ekonomiką. Džiaugiuosi, kad mokosi vien dešimtukais. Neseniai gavo pasiūlymą mokslus tęsti Danijoje, Kopenhagos universitete.
Jaunesnioji, Gražina, mokosi Vokietijoje, Bremeno universitete. Studijuoja socialinius mokslus bei meną ir literatūrą. Baigusi bus dviejų diplomų savininkė.
Jos labai stiprios asmenybės, bet nepraradusios tikro moteriško žavesio.
Ir dar: aš jas labai myliu“.
DRAUGAI
,,Džiaugiuosi, kad turiu tikrų draugų. Nors iš jų ne visi gali apsipirkti mano parduotuvėje. Esu laimingas, kad gyvenimas mane suvedė su tikrais žmonėmis“.
GYVENIMO FILOSOFIJA
,,Mylėti ir būti mylimam. Meilė — tai ne tik aistra, bet ir rūpestis. Be jo meilė nėra tikra ir būna trumpa. 
Meilė — tai duoti, o ne imti ar gauti.
Taip pat laikausi nuostatos, kurią prieš daugelį metų pasakė vienas išminčius:
,,Reikia teisingai dėlioti įvykius ir daryti išvadas“. Dėl to, kad ateityje netektų kartoti tų pačių klaidų ir iš jų pasimokytum. Man lengviau gyventi ir tobulėti analizuojant įvykius ir padarytas klaidas. Po neseniai patirto sunkaus gyvenimiško išbandymo įgijau naujos patirties, pasitikėjimo savimi, galėjau į save pažvelgti tarsi iš šalies. Tai padėjo atsikratyti kai kurių iliuzijų ir dar labiau įvertinti tikrąsias vertybes. Tada maniau, kad dar daug nepadariau, nes brangų laiką aukojau nereikšmingiems dalykams. Tačiau ir pirmą kartą nuoširdžiai pasidžiaugiau tuo, ką nuveikiau“.