„Sunkiausias“ interviu

Pakalbinti M. Subelio dukras 23- ejų Gražina ir 24 metų Agnę, pasirodė, beveik neįmanoma. Paprašytas pasakyti užsienyje esančių dukrų koordinates verslininkas patarė nevarginti. „Jos nekalbės, – buvo įsitikinęs. – Neseniai viena dukrų mane „barė“ už šmėžavimą televizijos ekrane ir spaudos puslapiuose.“ M. Subelis dukros nenorinčios būti tėvų šešėlyje, o interniu dalysiančios nebent tada, kai pačios daug pasieks ir turės ką pasakyti žmonėms.

Tačiau merginos ir jų tėtis kuklinasi visai be reikalo. Gražina Anglijoje studijuoja meno vadybą, šiemet gaus magistro laipsnį. Nors merginą, panorusią įsigyti geresnį išsilavinimą, rėme tėvai, ji netinginiavo: Gražina dirbo ir bibliotekoje, ir net tapo profesorės padėjėja. O 24 metų Agnė, vidurinę mokyklą baigusi su pagyrimu, Olandijoje mokosi ekonometrijos.

„Nė viena nenori naudotis tėvo darbo vaisiais. Abi mano turinčios visko pasiekti pačios, nes mūsų šeimoje nepriima naudotis: man – jų laimėjimai, joms- mano, – tvirto „Karališko tigro“ savininkas. – Net vaikystėje viena iš dukterų mane paauklėdavo: “ Tėti, juk sakiau, kad man reikia 5 litų, o tu man kiši 20″. Tad neliko nieko kito, kaip rašyti apie studentes kalbinant jų gimdytoją. Netrukus įsitikinau: tai – vienas įdomiausių ir paradoksaliausių mano interviu.

Milijonieriai – pardavinėti laikraščių?

M. Subelis teigia vikystėje nebuvęs „moksliukas“, drauge su kitais padaužomis rengė „gatvių karus“. Galbūt neatsakingas gyvenimas būtų tęsęsis, jei ne armija. M.Subelis neidealizuoja ir negiria sovietų armijos, tačiau laikotarpį, kai buvo priverstas išmokti atsakomybės ir iš peties padirbėti, jis laiko naudingą. „Jaunas žmogus būtinai turi patirti sunkumų, užsigrūdinti, – įsitikinęs Tigras. – Grįžau iš armijos visai kitoks: ėmiau mokytis, stengiausi daug dirbti ir ko nors pasiekti. „Dukras M. Subelis auklėjo savo pavyzdžiu ir prašydavo „daryti visa, ką gali, ir net daugiau“, kad baigiantis metams būtų matyti rezultatas. „Išmintingi Amerikos milijonieriai savo vaikus siunčia į gatvę pardavinėti laikraščių – kad šie užsigrūdintų ir išmoktų suktis, – verslininkas išdėstė jam piimtiną auklėjimo ir ugdymo teoriją bei praktiką. – Tie milijonierių vaikai, kurie to neišmokdavo ir visai nepalikdavo, vėliau negalėdavo periimti tėvų verslo, nes jį būtų sužlugdę.“

M. Subelis priminė jam įstrigusius žinomo finansų eksperto Algirdo Karaliaus žodžius: “ Vaikams reikia specialiai apsunkinti gyvenimą, kad jie taptų stiprūs ir išmoktų uždirbti pinigų.“

Vyras paneigė mitą, kad verslininkų vaikai uzsienyje studijuoja tik todėl, kad tai madinga, o tėvai neva „neturi kur dėti pinigų.“

„Gražina ir Agnė nebuvo turtingų tėvų išpaikinti vaikuičiai, tikrai ne! – atviravo verslininkas. – Prieš aštuonerius ar devynerius metus iširo mūsų šeima, viena dukra liko gyventi su manimi, kita – su mama. Abiejų merginų nuomonė panaši ir jos man dažnai sako: „Tu tėti, nenugyvensi už mus gyvenimo, mes privalome visko pasiekti pačios.“ Todėl dabar dėl jų esu ramus. Jos abi, baigiusios magistratūrą, nori pajusti gyvenimo skonį. Manau, kad pačių uždirbti 100 eurų yra vertingesni nei duoti. Dukros nori būti asmenybėmis, o ne glaustis kieno nors šešėlyje, todėl esu įsitikinęs, kad abi sieks doktorantūros studijų, dirbs, tobulės.“

Išsilavinimo kaina

Vis dėlto už ačiū vakarietiško diplomo neįgysi. Tai pripažįsta ir pats M. Subelis. Iš kur jaunam, vidurinę baigusiam žmogui gauti dešimtis tūkstančių?

“ Gražina trejus metus mokėsi Vokietijoje (Bremene), įgijo socialinių mokslų ir meno vadybos bakalaurų laipsnius. Mokslas kainavo 15000 eurų per metus, tačiau 12000 eurų sumokėdavo universitetas. Taigi savų pinigų tereikėjo 3000 eurų. Pridėjus pragyvenimo išlaidas, per metus susidarydavo 7-10 tūkst. eurų suma. Tačiau dukra netinginiavo: ji dirbo bibliotekoje, paskui tapo profesorės padėjėja ir uždirbdavo papildomai… O Londone studijos per metus kainuoja 20000 eurų, mokslas trunka metus.“

Agnė iš pradžių studijavo Vilniaus universitete ekonomiką, dvejus metus mokėsi Kopenhagos verslo mokykloje, o įgijusi VU bakalauro laipsnį išvyko tęsti mokslų į Olandiją. Pasak M. Subelio, ten mokslas nemokamas, lėšų reikia tik pragyvenimui.

Nugyventi prasmingai

„Karališko tigro“ savininkas nesupranta žmonių, kuriems prestižinės mokyklos įstaigos diplomas reikalingas pasipuikuoti prieš kitus, o išsilavinimas – tik „greitiems pinigams ir karjerai“.

„Žinai, tėti, noriu prasmingai pragyventi gyvenimą. Nenoriu uždirbti pinigų vien sau. Jei būsiu turtinga, galbūt kada nors Afrikoje atidarysiu meno mokyklą negriukams ir juos mokysiu,“ – kai Gražina Subelytė tėvui ištarė tuos žodžius, pasak pašnekovo, jai buvo 22metai.

Advokatė J. Zabielaitė verslininkui padeda įkurti fondą. „M. Subelio ir jo dukrų labdaros ir paramos „Mažasis princas“ – taip vadinasi ši įstaiga.

Fondo simboliu taps skulptorius Romo Vilčiausko kuriama „Mažojo princo“ skulptūra. Tai – dviejų metrų skersmens bronzinė planeta, ant kurios sėdi mažas sidabrinis berniukas, o po pažastimi laiko auksinę rožę. Jau pagamintas gipsinis skulptūros modelis. M. Subelis ketina paklausti Lietuvos jaunimo, ar jiems reikia žmogiškąsias vertybes atspindinčio simbolio, ir kurioje sostinės vietoje jį reikėtų statyti.

M. Subelis paveikė garsaus prancūzų rašytojo ir lakūno Antuano de Sent-Egziuperi gyvenimo, kūrybos ir mirties istorija. „Mažasis princas“ – tai 1943 metais A. de Sent-Egziuperi parašyta pasaka vaikams ir suaugusiems. Vyriškis įsitikinęs, kad daugelio šiuolaikinių žmonių širdyje, kaip ir „Mažajame prince“, išsikerojo blogio baobabai. Todėl rožė „Mažojo princo“ skulptūroje simbolizuos tikrąsias vertybes, kurias būtina puoselėti ir saugoti.

M. Subelis: „Po žmogaus lieka tai, ką jis padarė dėl kitų. Norisi žmonių, o ypač jaunimo, paklausti, ar jiems reikalingos vertybės. Juk žmogus turi siekti tobulumo ir suprasti, kad jis yra pasaulio šeimininkas.“

„Ar nebaisu išleisti dukteris studijuoti už jūrų marių žinant, kad, jos, kaip ir daugelis jaunų žmonių, galbūt gyvens nebe Lietuvoje, o ten, kur jų žinios bus labiau reikalingos ir įvertintos?“ – paklaustas verslininko idealisto.

“ Per didelė meilė vaikams nėra tikroji meilė. Tai – meilė sau. Juk mėgindamas išlaikyti atžalą šalia tu ją „pririši“ ir tai reiškia, kad galvoji ne apie ją, o apie save ir apie tai, kaip bus nesmagu be jos“, – atsakė Tigras.